- vėdluoti
- vėdlúoti, -úoja, -ãvo Rtr, P.Skar, NdŽ, KŽ, DŽ2, DūnŽ, vedlúoti DŽ2 1. žr. 1 vėdlauti 2: Marčią vėdlúodami išvėdlavo vėdliai J. Jaunąją tik po pietų vėdlúosma, ne iš ryto Vkš. Tą veselę kels jaunosios tėvai, ka vėdlúos jau pas tą jaunąjį Klk. Brolaičiai vėdlaičiai, kur jūs mane vėdluoste? Sln. | Žiūrėk žiūrėk, Marcelės kraitį jau vėdlúo[ja] Skd. ^ Vel[nia]s marčią vėdlúo[ja] (audra kyla) Vkš; LTR(Rnv). 2. žr. 1 vėdlauti 3: Tad viernieji, tikintieji angelų vėdluoti bus prie Jėzaus akies mirksnyj brš. Jei grįš sovietai, vėdlúos vėlek į Cibirus, o o būs! Krš. 3. NdŽ žr. vėduliuoti 3: Kurį laiką jo nuleistoje rankoje vėdlavo išblukusi beretė rš. 4. intr. sprukti: Pamatęs, kad kaimynai peštis taisos, atsargiai pro duris vedlavo bijodamas, kad jam langų neišmaišytų LzP. \ vėdluoti; atvėdluoti; išvėdluoti; nuvėdluoti; parvėdluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.